Kačių inkstų nepakankamumas

08 Vas Kačių inkstų nepakankamumas

Inkstai, kalbant apie gyvūnų sveikatą, atlieka labai svarbias funkcijas: pradedant šalutinių medžiagų apykaitos produktų pašalinimu iš kraujo ir baigiant kraujospūdžio kontrole. Dėl tam tikrų priežasčių sutrikus pastarųjų veiklai, gali išsivystyti inkstų nepakankamumas. Tai – liga, kuri, pastebėta laiku, gali būti išgydoma, o, esant lėtinei formai, sėkmingai kontroliuojama. Deja, uždelsus šios inkstų ligos gydymą, gali tekti susidurti ir su mylimojo augintinio netektimi.  

Kokios yra kačių inkstų nepakankamumo priežastys?

Yra skiriamos dvi inkstų nepakankamumo formos – ūminis bei lėtinis. Pirmąją šios inkstų ligos formą gali sukelti infekcijos, taip pat apsinuodijimas toksiškomis medžiagomis (gyvūnams nuodingais augalais ar medikamentais, buitinės chemijos priemonėmis, antifrizu, insekticidais ir kita).  Toliau apžvelgsime lėtinio inkstų nepakankamumo priežastis.

Netinkama mityba

Apdorojant nekokybišką, sudėtyje daug angliavandenių (o kartu – ir cukraus) turintį maistą, labai apkraunami inkstai. Tai – viena iš pagrindinių priežasčių, sąlygojanti šio organo nepakankamumą išsivystymą. Aptariamos inkstų ligos progresą gali paspartinti ir didesnis kiekis maiste esančio fosforo. Renkantis pašarą, derėtų pirmenybę teikti produktams, sudėtyje turintiems daug aukštos kokybės baltymų.

Siekiant užkirsti kelią šios inkstų ligos atsiradimui, gyvūno racione turėtų netrūkti vandens. Rekomenduojama, jog 4 -5 kg svorio katinas, maitinamas sausu maistu, per parą turėtų išgerti apie  250 ml vandens.

Per didelis kūno svoris

Antsvoris, kurį lemia pasyvus katino gyvenimo būdas, ne tik įvairių šlapimo takų ligų, pavyzdžiui, cistito, bet ir inkstų nepakankamumo priežastis.

Įgimtos ligos bei kitų ligų pasekmė

Inkstų nepakankamumas, ypač kalbant apie tam tikras kačių veisles (pavyzdžiui, persus, angoras), gali būti įgimtas. Šį sveikatos sutrikimą gali išprovokuoti ir kitos kačių ligos (pankreatitas, diabetas, vėžys, inkstų akmenligė, prasta dantų būklė ir kita).  

Gyvūno amžius

Šios inkstų ligos diagnozė dažniau nustatoma vyresnio amžiaus (daugiau nei 7 metų) katėms.

Kokie požymiai gali išduoti, kad katė kenčia nuo inkstų nepakankamumo?

Dažnesnis šlapinimasis ar, priešingai, negalėjimas išsišlapinti, drumstas ar kraujo priemaišų turintis šlapimas, burnos ertmėje susiformavusios opos, iš jos sklindantis nemalonus kvapas, padidėjęs troškulys, apetito netekimas, vėmimas, viduriavimas, akivaizdi dehidratacija, pasireiškianti odos išsausėjimu, kraujosruvos, traukuliai, išsekimas. Tai – tipiškiausios ūminio inkstų nepakankamumo, kai gyvūno būklė sparčiai blogėja dienomis ar net valandomis, požymiai.

Jei net menkiausias gyvūno išvaizdos (suprastėjusi kailio būklės, nukritęs svoris, burnos opos ir kita) ar elgesio (atsiradusi apatija, pailgėjusi miego trukmė, pasikeitę kraiko dėžutės įpročiai ir pan.) pokytis kelia įtarimą, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją. Tai gali būti lėtinio inkstų nepakankamumo, požymiai panašūs į ūminio, tik progresuojantys palaipsniui, tad neretai nepastebimi metų metus. Ir, tik inkstų būklei stipriai pablogėjus (neretai, kai gyvūnui padėti jau sudėtinga), pasireiškiantys akivaizdžiai ir, vaizdžiai tariant, smogiantys tarsi uždelsto veikimo „bomba“. Lėtinio inkstų nepakankamumo progresavimą neretai lydi padidėjęs kraujo spaudimas, anemija, kraujavimas, niežulys, neįprastas pojūtis galūnėse, raumenų kalkėjimas, raumenų kalkėjimas, kaulų degeneracija.

Katės inkstų nepakankamumo tyrimai

Kilus įtarimui dėl ūminio ar lėtinio inkstų nepakankamumo, atliekami reikiami kraujo ir šlapimo tyrimai, taip pat pilvo ertmės echoskopijos procedūra.

Deja, lėtinės inkstų ligos simptomai dažnai akivaizdžiau išryškėja tik tada, kai šis organas praranda apie 75 proc. savo atliekamos funkcijos. Norint išvengti tokios situacijos, kai veterinarijos gydytojas yra priverstas pranešti liūdną žinią dėl prastos augintinio būklės, o neretai – ir optimizmo nesuteikiančių prognozių, būtina skirti reikiamą dėmesį reguliariai profilaktinei gyvūno sveikatos apžiūrai, atliekamai kasmet. Po „didinamuoju stiklu“ turėtų atsidurti vyresnio amžiaus katės, kačių nes, remiantis statistika, sulaukus 10 – 15 metų,  sergamumas inkstų nepakankamumu išauga dvigubai.

Koks gydymas taikomas, esant kačių inkstų nepakankamumui?

Esant ūminiam inkstų nepakankamumui, gydymo metodas parenkamas, atsižvelgiant į ligos priežastį. Įprastai į veną suleidžiami hidratuojantys, inkstus praplaunantys bei elektrolitų kiekį atkuriantys skysčiai. Inkstų nepakankamumą sukėlus bakterinės kilmės infekcijai, skiriamas antibiotikų kursas. Gydymo metu reikia rūpintis, jog, nepaisant prarasto apetito, gyvūnas gautų reikalingų medžiagų iš kokybiško, pilnaverčio maisto.  Taip pat užtikrinti pakankamą vandens suvartojimą.

Lėtinis inkstų nepakankamumas reiškia nuolatinio gydymo, užtikrinančio mylimo augintinio gyvenimo kokybę, o dažnai – ir ilgaamžiškumą, būtinybę. Atlikus reikiamus tyrimus ir išanalizavus gautus rezultatus, veterinaras paskiria individualią gydymo metodiką (medikamentai, specialus pašaras, vizitų dažnumas ir pan.), kurios laikantis, gali būti sėkmingai sustabdomas jos progresas.