Rentgeno nuotrauka triušiams

Triušiai yra judrūs gyvūnai. Jie atlieka staigius judesius, laisvėje gali būti baikštūs, neturi gynybinio mechanizmo, todėl į daugelį dirgiklių reaguoja bėgdami. Judant atsiranda rizika susižeisti. Kiti naminiai ir laukiniai gyvūnai gali rimtai arba žaisdami gaudyti triušius, su jais žaisti ir net sužeisti. Kaulų, sausgyslių ar kremzlių pakitimus geriausiai atvaizduoja rentgenologinis tyrimas

Triušiams būdingos dantų ligos

Triušiams būdingas netaisyklingas sąkandis ir dantų peraugimas. Blogas sąkandis gali išsivystyti palaipsniui arba pakisti staiga, praradus vieną ar keletą dantų. Triušių dantys sutverti taip, kad kompensuotų nuolatinį jų dilimą, nes laukinėje gamtoje ėdant daug kieto maisto buvo įprastas didelis dantų dėvėjimasis. Jei triušis gauna sąlyginai minkštą pašarą ir natūraliai dantys nesidėvi, jie gali peraugti ir taip pažeisti dantenas ir kitus audinius. Dantų pakitimus galima nustatyti pagal simptomus arba atliekant žandikaulių rentgenografinį tyrimą.

Triušių traumos

Nors triušių griaučių struktūra yra prisitaikiusi prie staigaus judėjimo, bet užkliuvus, nukritus ar kitaip susižeidus būna pažeidžiami kaulai, sąnariai ir sausgyslės. Kai kuriuos pakitimus galima akivaizdžiai pastebėti, o apie kitus galima tik spėti, pastebėjus pasikeitusį triušio elgesį, nebūdingus judesius ar apatiją ir nenorą judėti. Rentgenografijos pagalba audiniai ištiriami ir gautose nuotraukose pastebimi pakitimai, o pagal jų specifiką sprendžiama ar galima papildomai padėti triušiui gyti, o jei pakitimai minimalūs, tiesiog taikomas tausojantis rėžimas ir laukiama, kada audiniai sugis patys.