Šunų parvovirusas – patarimai. Ką būtina žinoti ?

Šunų parvovirusas ir parvovirusinis enteritas yra klastinga infekcinė liga. Daugiausiai susirgimų skaičiuojama ir didžiausia žala padaroma jauniems šunims nuo 6 savaičių iki 6 mėnesio amžiaus. Skirtingose vietovėse nustatomas skirtingas viruso paplitimas, o apie viruso žalą ir plitimą iki šiol atlikta daug tyrimų.

Liga labiausiai pasireiškia virškinimo sutrikimais ir gali būti mirtina. Maži šuniukai dar neturi susiformavusio apsauginio mechanizmo nuo virusų, todėl šiuo laikotarpiu yra imliausi virusinėms ligoms ir jos padaro didelę žalą. Laimei, yra išrastos vakcinos, kurios padeda kontroliuoti viruso plitimą ir apsaugoti augintinius.

Kas yra šunų parvovirozė?

Žinoma, kad šunų parvovirozę sukelia patogeninis CPV-2 arba MCV šunų minutės virusas. Net 9 iš 10 susirgusių mažų šuniukų miršta, o suaugę dažniausiai pasveiksta. Šunų parvovirusas yra paplitęs visame pasaulyje, todėl nei vienas regionas nėra visiškai saugus. Aptinkama ir mutavusių viruso atmainų, kurios yra atsparesnės. Mišrūnai yra atsparesni šio viruso sukeliamai ligai, nei veisliniai šunys.

Pirmosios 4 dienos po parvoviruso užsikrėtimo yra lemiamos. Jei šuns organizmas susitvarko su atsiradusia infekcija, atsiranda imunitetas ir šuo tampa atsparus visam laikui. Deja, daugelis susirgusių mažo amžiaus šunų nugaišta taip ir nesulaukę gydymo, nes staiga pablogėjus būklei, nespėjama ligą diagnozuoti ir paskirti reikiamo gydymo. Ne visiems šunims pasireiškia akivaizdūs simptomai. Kartais šuo perserga ir nekelia įtarimo.

Viruso šaltinis – šunų išmatos. Į šuns organizmą gali patekti per burną nuo kramtomų žaislų ar bet kokio kito paviršiaus. Didžiausia tikimybė užsikrėsti ten, kur yra didelė koncentracija šunų: žaidimų aikštelėse, veislynuose, parodose, gyvūnų prieglaudose. Šunims, kurie neturi kontakto su kitais šunimis, ši liga nustatoma kur kas rečiau.

CPV virusas išlieka gyvybingas aplinkoje ilgą laiką. Nustatyta, kad net žemėje esančiose išmatose, geromis sąlygomis, užkratas išlieka aktyvus iki 5 mėnesių. Visos nedezinfekuotos vietos, kuriose pateko CPV viruso užkrato, tampa terpe, kur gali užsikrėsti kiti šunys.

Parvoviruso simptomai

Būtina paminėti, kad šis virusas yra labai užkrečiamas. Susirgę šunys pradeda viduriuoti, vemti, tampa apatiški, kinta šuns kūno temperatūra. Sunkiais atvejais šuo gali vemti krauju. Miokarditas pasireiškia daug rečiau ir išskirtinai jauniems šunims.

Parvovirusinio enterito intubacinis periodas trunka nuo 3 iki 7 dienų. Bakterijos paveikia natūralią žarnyno veiklą. Sunyksta barjeras tarp kraujotakos ir žarnyno ir tai dažniausiai sukelia uždegimą visame organizme. Nors virusas paveikia daugelį organų, bet tik žarnyno funkcija akivaizdžiai sustreikuoja. Virusui padarius savo darbą, mažėja imuniteto atsparumas ir galimybė apsiginti. Antikūnų gamyba organizme pastebima maždaug po 5 dienų nuo užsikrėtimo, o užsikrėtęs gyvūnas tampa viruso platintojas per išskiriamas išmatas. Virusas gali būti platinamas net iki 4 savaičių po užsikrėtimo.

Parvoviruso nustatymo būdai

Be profesionalų pagalbos, beveik neįmanoma šio viruso atskirti nuo apsinuodijimo ar kito sutrikimo sukeltų panašių simptomų. Dėl to naudojama metodika, konstatuojanti būtent šį virusą. Yra keletas viruso nustatymo būdų, bet visi tyrimai yra laboratoriniai. Vieni metodai yra jautresni, bet imlūs laikui, todėl klinikoje parenkamas būdas, kuris tuo metu atrodo priimtiniausias.

Šunų parvoviruso gydymas

Geriausia vakcinuoti šuniuką ir visiškai užkirsti kelią šios infekcijos užkrėtimui. Masiškai vakcinuojant naujagimius šuniukus, šis virusas tapo kontroliuojamas ir pasitaiko rečiau. Vakcinuotiems šuniukams beveik nėra galimybės užsikrėsti šia liga, jei susidaro tinkamas organizmo atsakas į viruso sukėlėjus. Mūsų klinikoje, Vilniuje, 2 mėnesių šuniukai vakcinuojami nuo maro viruso, adenoviruso, paragripo viruso bei parvoviruso. Vėliau, ta pačia vakcina skiepijama kas metus.

Jei šuo nebuvo vakcinuotas ir pasireiškia ligos požymiai, gydymas labai efektyviai padeda pasveikti. Neegzistuoja specifinis gydymas, būtent nuo parvoviruso. Klinikoje gydomi simptomai ir palaikoma šuns organizmo būklė. Sergantys šunys yra linkę dehidratuoti, todėl palaikomas skysčių balansas organizme, kad nebūtų sutrikdytos kitos organizmo funkcijos. Šuo gauna antibiotikus, kurie padeda neutralizuoti žarnyne atsiradusius pažeidimus. Dar naudojami vaistai, slopinantys vėmimą. Vemdamas šuo praranda pavojingai daug skysčių, todėl procesas kontroliuojamas. Naudojami interferonai. Šie medikamentai suaktyvina imuninį atsaką ir taip padeda šuns organizmui susitvarkyti.