Šeškų ligos

Daugelis sutiks, kad dažniausiai namuose laikomi augintiniai yra katės ir šunys. Tačiau populiariųjų sąrašo viršun aktyviai „kopia“ ir kiti keturkojai, pavyzdžiui, mieli bei žavingi šeškai! Jie, kaip ir kiti naminiai gyvūnai, turi savų poreikių, tad privalu pasirūpinti tinkama jų mityba, geromis gyvenimo sąlygomis ir, žinoma, sveikata. Šeškai susiduria su įvairiomis ligomis, kurias šeimininkams reikėtų žinoti. Tad supažindiname su pavojingiausiomis šių gyvūnėlių sveikatos problemomis, jų simptomais ir patarimais, kaip pasirūpinti, kad šeškų ligos neužkluptų arba paliestų minimaliai.

Kaip apsisaugoti nuo pavojingiausių ligų?

• Šeškams būdingos žarnyno ligos, pavyzdžiui, žarnų nepraeinamumas, galintis atsirasti dėl prarytų netinkamų daiktų, plaukų gniutulų ir pan. Norint išvengti šių negalavimų reikia rūpintis tinkama šeško mityba bei apsaugoti jį nuo netinkamų daiktų prarijimo – o tai nėra reti atvejai, mat šeškiukai itin smalsūs ir mėgsta viską ragauti.

• Šeškas gali peršalti. Jei taip jau nutiko, jam, kaip ir sergančiam žmogui, reikia kuo daugiau skysčių. Norint apsaugoti augintinį nuo šių negalavimų reikia jį saugoti nuo vėjo, skersvėjo ir kitų peršalimą galinčių sąlygoti aspektų.

• Šiuos augintinius gali užklupti ir šeškų širdies ligos, pavyzdžiui, viena pavojingiausių – širdies smūgis. Norint minimaliai sumažinti jo žalą privalu kuo skubiau augintiniui suteikti profesionalią pagalbą. Kalbant apie tai, kaip ligos išvengti, svarbu žinoti, jog šeškai nesugeba kontroliuoti savo kūno temperatūros, jie nemoka prakaituoti, tad labai svarbu užtikrinti, kad šeškui nebūtų per karšta. Jis visada turi turėti vandens, ypač tada, kai šiltuoju metų laiku lepina karščiai.

• Šiuos mielus gyvūnėlius paveikia ir onkologiniai susirgimai. Vienas labiausiai paplitusių yra kasos vėžys. Juo sergant kasa gamina kur kas daugiau insulino, tad krenta gyvūno cukraus kiekis kraujyje.

• Kalbant apie pavojingiausias šeškų ligas negalima nepaminėti ir pasiutligės. Ši liga itin lengvai plinta. Efektyviausia ir patikimiausia apsauga yra vakcinacija. Skiepai šeškams nuo pasiutligės turėtų būti pradėti leisti nuo 3 mėnesių amžiaus, o vėliau – kartą per metus.

Bet kuriuo atveju šeškų šeimininkai turėtų žinoti, kad tiek pavojingiausių, tiek lengvesnių ligų išvengti padeda reguliarus lankymasis pas veterinarą. Net jei gyvūnas atrodo sveikas, profilaktiškai  – kartą per metus – apsilankyti gydymo įstaigoje labai naudinga. Tai leis užbėgti ligoms už akių, taip pat diagnozuoti ligas ankstyvose stadijose, kai gydymas kur kas paprastesnis ir trumpesnis.

Kokie simptomai išduoda ligą?

Dažnos šeškų ligos simptomai yra sumenkęs apetitas, svorio kritimas, viduriavimas. Tačiau kiekviena liga turi ir savų, tik jai būdingų požymių, padedančių gydytojams identifikuoti negalavimų priežastį.

• Šeškų žarnyno ligos dažniausiai pasireiškia vėmimu, viduriavimu bei apetito praradimu. Jei Jūsų augintiniui pasireiškė tokie simptomai, nedelskite – būtina veterinaro konsultacija, apžiūra.

• Šeškų peršalimo ligos pasireiškia čiauduliu, varvančia nosimi, taip pat kosuliu. Keturkojis gali prarasti apetitą, viduriuoti, neretai pakyla ir temperatūra.

• Šeškų onkologinės ligos turi skirtingus požymius, priklausomai nuo to, koks konkretus organas yra paveiktas vėžio. Pavyzdžiui, jau minėtas kasos vėžys apie save išduoda neįprastu gyvūno mieguistumu, putojimu iš burnos.

• Šeškų pasiutligė atpažįstama gana lengvai – bene geriausiai ligą išduoda pakitęs gyvūno elgesys: jis tampa agresyvus, neretai kandžiojasi.

Tai tik kelios ligos, kuriomis gali susirgti namuose auginamas šeškas. Labai svarbu, kas šeimininkai dėmesingai žvelgtų į ligų profilaktiką ir pasistengtų užkirsti kelią įvairioms ligoms, pasirūpindami tinkama šeško mityba, geromis gyvenimo sąlygomis, taip pat, žinoma, vienu svarbiausių aspektų – vakcinacija nuo pavojingiausių ligų.