Vėmimas

Vėmimas- dažnai pasitaikantis simptomas su kuriuo anksčiau ar vėliau susiduria šeimininkai auginantys smulkius gyvūnus. Šis simptomas pasireiškia prie įvairių lygų, esant maistiniam apsinuodijimui (maistinė toksikoinfekcija), esant žarnų nepraeinamumui, sutrikus kasos bei kepenų funkcijoms, infekcijoms (bakterinės, virusinės) ir invazijoms (užsikrėtimas virškinimo trakto helmintais).

Vėmimas gana dažnai būna kaip antrinis simptomas, kuris nesusijęs su virškinimo trakto ligomis ( inkstu nepakankamumas, lėtinis uždegiminiai procesai), o taip pat prie kai kurių nervinių susirgimų (galvos smegenų).

Šunys linkę vemti esant įvairiems sutrikimams dėl mitybos, o taip pat dėl polinkio suėsti ką nors lauke. Katės, ypač ilgaplaukių veislių linkusios vemti nurijusios savo kailį prausimosi, laižymosi metu. Plaukų gumuliukai traumuoja virškinimo traktą.

Jeigu gyvūnas po vėmimo yra aktyvus ir jaučiasi visiškai gerai, tai tada jį reikėtų stebėti. Taip pat Jūsų augintiniui reikėtų paskirti bado dietą 12-48val., net ir jeigu gyvūnas prašo ėsti, tai daroma tam, kad neprovokuoti vėmimo. Jeigu prisideda kiti simptomai tokie kaip anoreksija (atsisakymas nuo pašaro), apatiškumas, mieguistumas, pasikeitusi išmatų forma, temperatūros pakilimas, reiktų kreiptis pas veterinarijos gydytoją apžiūrai. Gyvūnui nesituštinant ir pradėjus vemti galima įtarti žarnų nepraeinamumą (svetimkūnis virškinimo trakte).

Pas jaunus, nevakcinuotus gyvūnus, nors ir laikomus tik namuose, prasidėjus vėmimui galima įtarti ir infekcines ligas (maras, virusinis enteritas, leptospirozė, virusinis hepatitas pas šunis, panleukopenija, koronavirusą pas kates). Ypač jeigu vėmimas lydimas kartu su viduriavimu, kūno temperatūros pakilimu, apatiškumu.

Suaugusių gyvūnų tarpe (6amž.) vėmimas gali pasireikšti prie įvairių lėtinių vidaus ligų, o taip pat esant augliams ant virškinimo trakto organų.

Bet kuriuo atveju reikia pasitarti su veterinarijos gydytoju ir laiku paskirti gydymą.